Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme ir Buhalterinės apskaitos įstatyme, kuriame nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje bankrutuojanti įmonė prašė priteisti iš buvusio vadovo žalos, padarytos netinkamai valdant įmonę, atlyginimą, kasacinis teismas, nustatęs, kad įmonės vadovas, žinodamas, kad yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o teismo nutartimi areštuotas įmonės turtas ir uždrausta areštuotu turtu disponuoti, nurašė dalį trumpalaikio įmonės turto, nesant tam teisinio pagrindo, sudarė sandorius dėl dalies ilgalaikio turto perleidimo, negaudamas apmokėjimo, išsimokėjo iš įmonės kasos didelę pinigų sumą, konstatavo, kad aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei padėčiai rodo, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos įmonei padarymą.
Tačiau ieškinys dėl žalos, kilusios dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimo turi savo įrodinėjimo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl atsakovo – bendrovės vadovo – veiksmų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei.
Pareiga rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe yra reikšminga ir bendrovės bankroto kontekste. Paskutinis vadovas turi perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. Tačiau tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymą . Ši ankstesnio vadovo pareiga kildintina iš Civilinio kodekso, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.