Lietuvos Vyriausias Administracijos Teismas (LVAT) išnagrinėjimo ginčą, dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindas, t. y. kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Žalos nebuvimą pareiškėjas grindė aplinkybe, jog egzistavo pareiškėjo turėta mokesčio permoka.
Šiuo klausimu LVAT nurodė, kad iš tiesų, kai mokestinės nepriemokos laikotarpiu turima mokesčio permoka, kuri Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka gali būti įskaityta minėtai nepriemokai padengti, gali būti laikoma, kad žala biudžetui nepadaryta. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, žala biudžetui kyla iš tos aplinkybės, kad valstybė negauna pajamų ir negali disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Šiai žalai kompensuoti ir yra skirti delspinigiai. Atitinkamai, kai mokesčių mokėtojas turi mokesčio permoką, valstybė disponuoja permokėtomis sumomis, todėl minėta žala neatsiranda. LVAT taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad permoka turi būti reali, o ne tariama, pavyzdžiui, permoka turi būti deklaruota arba mokesčių administratoriaus pripažinta.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių ataskaitos turinį, nustatė, kad ginčo atveju delspinigiai buvo apskaičiuoti įvertinus mokesčio permoką ir mokestinę nepriemoką, o mokesčio permokos nepakako mokestinei nepriemokai padengti. Todėl LVAT pripažino, kad žala biudžetui buvo padaryta, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.