Nuo 2020 metų lapkričio 19 dienos priimtas LR mažųjų bendrijų įstatymo straipsnio pakeitimas, kuriuo panaikintas draudimas mažosios bendrijos nariui su savo mažąja bendrija sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų teikimo. Iki šio pakeitimo mažosios bendrijos narys galėjo tik suteikti beprocentines paskolas mažajai bendrijai ar sudaryti panaudos sutartį, t. y. perduoti neatlygintinai naudoti savo turtą. Taip pat buvo galima sudaryti civilinę vadovavimo paslaugų sutartį.
Priėmus pakeitimą, narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus:
-
darbo santykių požymius turinčias sutartis;
-
suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti 100 000 Eur per kalendorinius metus;
-
mažosios bendrijos narys iš mažosios bendrijos gali gauti rinkos kainas atitinkantį atlygį už mažajai bendrijai suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. KD0464).
Viršijus ribą ar nustačius, kad sutartis turi darbo santykių požymius, išmokėtos sumos bus priskirtos išmokėtam pelnui arba lėšoms, skirtoms mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.
Įstatymo pakeitimas ne tik suteikia galimybes, bet ir sukuria papildomas rizikas tiek mažosios bendrijos nariui, tiek ir pačiai mažajai bendrijai. Viena iš rizikų – PVM prievolės atsiradimas mažosios bendrijos nariui. Teikdamas paslaugas ar atlikdamas darbus pagal civilinę sutartį, narys tampa asmeniu, vykdančiu ekonominę veiklą, kuris teikia paslaugas (atlieka darbus) už atlygį. Šiuo atveju nariui, kaip asmeniui, galioja privaloma registravimosi PVM riba – 45 000 Eur per dvylika paskutinių mėnesių. Viršijus šią ribą, narys privalės pats, kaip asmuo, mokėti PVM ir registruotis PVM mokėtoju.
Antroji rizika – kad išmokėtos nariui sumos pagal civilinę sutartį bus priskirtos išmokėtiems pelnui arba lėšoms, skirtoms mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams. Tai gali atsitikti, jeigu patikrinimo metu bus nustatyta:
-
kad paslaugos (darbų) kaina neatitiko rinkos kainos;
-
buvo viršyta 100 000 Eur riba per kalendorinius metus (bus priskirta viršijanti dalis);
-
sudaryta sutartis turi darbo santykių požymius – narys įsipareigoja nuolatos atlikti tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą, o mažoji bendrija įsipareigoja užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, tas pačias funkcijas atlieka ir kiti įmonės darbuotojai, nėra nario savarankiškumo požymių ir kt.
Toks išmokų perkvalifikavimas lems atsiradusius didesnius mokesčius. Priskyrus išmokėtam pelnui, tokių sutarčių atlygiu nebus galima sumažinti savo mokestinio pelno (t. y. padidės mokėtinas pelno mokestis), o priskyrus lėšoms, skirtoms mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams, atsiras papildomos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos. Taip pat galios ir Mažosios bendrijos įstatyme nurodytas draudimas, kad narys negali išsimokėti daugiau, negu buvo uždirbta pelno, o jeigu išsimokėjo daugiau, tai privalo grąžinti per daug išsimokėtą sumą mažajai bendrijai. Šiuo atveju jis tampa skolingas mažajai bendrijai, o įmonės bankroto atveju bankroto administratorius tiesiogiai gali pareikšti reikalavimus mažosios bendrijos nariui – grąžinti išsimokėtas lėšas. Pastaroji rizika galios ir dirbtinėms paslaugų suteikimo ir darbų atlikimo sutartims, kai jos buvo sudarytos tik išsimokėti lėšoms ir neturėjo jokios ekonominės logikos.
Draudimai ir reikalavimai apsaugo nuo dirbtinių sutarčių sudarymo, lėšų išsimokėjimo ir gina mažosios bendrijos kreditorius bei kitus narius. Tačiau, nepaisant visų rizikų, tai suteikia galimybes mažajai bendrijai ir jos nariui sudaryti sutartis dėl paskolos teikimo už palūkanas, turto nuomos, paslaugų ir darbų atlikimo (pvz., narys savo mažajai bendrijai, vykdančiai prekybos veiklą, atlieka tinklapio sukūrimo darbus).