Kada privalomai tampama PVM mokėtoju?

Versle dažnai ateina metas, kai tapti PVM mokėtoju – privaloma, t. y. pasiekiamos PVM įstatymo nustatytos ribos. Pražiopsotas momentas verslui gali labai skaudžiai smogti iš pasalų. Prievolė sumokėti 21 proc. nuo pardavimo pajamų, kai mokestis neįskaičiuotas kainodaroje, neretai tampa tikra pražūtimi, o ilgą laiką uždirbtas pelnas pavirsta nuostoliu ir skolomis valstybės biudžetui.

Nesvarbu, ar tai įmonė, ar veiklą vykdantis asmuo, taisyklės visiems galioja vienodai.

Tad kelių paprastų taisyklių žinojimas padeda verslui laiku įsivertinti ir suvaldyti PVM mokesčio riziką. Apie tai – šiame įraše.

Egzistuoja dvi ribos, kada privaloma tapti PVM mokėtoju:

  1. viršijus 45 000 Eur apyvartą per 12 mėnesių;

  2. įsigijus prekių iš ES už 14 000 Eur per kalendorinius metus.

Dažniausiai dėmesys skiriamas pirmajai taisyklei, apie antrąją kalbama mažiau, bet, kaip perskaitysite toliau, būtent ji žymiai blogesnė ir gali kainuoti gerokai daugiau. Svarbu žinoti abi.

Pirmoji riba – tai 45 000 Eur pardavimo pajamų apyvarta per 12 mėnesių. PVMĮ 71 straipsnyje nurodyta, kad prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM bei privalomai registruotis PVM mokėtoju tenka apmokestinamiesiems asmenims (tiek įmonėms, tiek gyventojams), kai atlygis už suteiktas prekes ar paslaugas viršija 45 000 Eur ribą per paskutinius dvylika mėnesių (einamą ir ankstesnius vienuolika mėnesių.)

Pirma klaida, kurią daro verslininkai, tai skaičiuoja ribą kalendoriniais metais. Ne, tai yra slenkanti riba. Kiekvieną mėnesį reikia įsivertinti, ar yra prievolė mokėti PVM mokestį.

Pateiktoje lentelėje apskaičiuota, kad 2021 m. gegužę viršyta 45 000 Eur riba, sudėjus 2020 m. birželio–2021 m. gegužės mėnesių pardavimų pajamas. PVM riba buvo viršyta ir 2020 m. gruodį bei 2020 m. sausį. Tačiau, kadangi tai slenkanti riba, PVM riba nebuvo viršyta 2021 m. vasario–balandžio mėnesiais.

Tai labai dažnas smulkaus verslo variantas, ypač tose veiklose, kurios priklausomos nuo sezoninės prekybos.

Dažnai laikomasi klaidingos nuomonės, kad jeigu jau viršijau, tai tapau PVM mokėtoju ir turėsiu visada skaičiuoti PVM mokestį nuo kiekvieno uždirbto euro. Dėl šio nepagrįsto įsitikinimo atsisakoma didesnių vienkartinių sandorių, bijoma pasinaudoti galimybėmis. Laikinai viršijus ribą nėra būtina registruotis PVM mokėtoju. Taip yra todėl, kad prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju ir mokėti PVM galioja tik tol, kol yra viršyta riba. Jeigu pajamos sumažėjo ir nesiekia 45 000 Eur per dvylika mėnesių, verslas gali išsiregistruoti iš PVM mokėtojų, nes jam nebėra prievolės mokėti PVM. Sekant įstatymo raidę atsiranda prievolė vieną mėnesį įsiregistruoti, o kitą mėnesį išsiregistruoti, jeigu verslas nebenori būti PVM mokėtoju. Tai dideli administravimo trukdžiai. Pagal susiformavusią praktiką, esant laikinai situacijai, kai viršijama riba, verslas privalo tik apskaičiuoti ir sumokėti PVM mokestį nuo viršytos sumos.

Tačiau dažniausiai verslas praauga PVM ribą ir viršija ją nuolat. Šiuo atveju jau yra privaloma registruotis PVM mokėtoju.

Apskaičiuojant 45 000 Eur ribą per 12 pastarųjų mėnesių nėra įtraukiamos visos pajamos. Asmuo turi atsižvelgti į pajamas už šalies teritorijoje pateiktas prekes ir / ar suteiktas paslaugas.

Apskaičiuojant 45 000 Eur neįtraukiama:

  • parduodamos prekės ir / ar paslaugos už šalies teritorijos ribų (jeigu toks pardavimas nelaikomas įvykdytu LT teritorijoje). Pavyzdžiui, neįtraukiamos dropshipingo būdų parduotos prekės, kurios net neatkeliavo į Lietuvą. Įtraukiami pardavimai iš Lietuvos į ES paprastiems fiziniams asmenims. Neįtraukiamos programavimo paslaugos suteiktos Airijos įmonei;

  • avansai, gauti iš prekių ar paslaugų pirkėjo;

  • atlygis, gautas už ilgalaikio turto, naudoto veikloje, pardavimą;

  • atlygis už PVM neapmokestinamų prekių ir (ar) paslaugų pardavimą;

  • atsitiktiniai sandoriai, kurie nelaikomi ekonomine veikla (pvz.: paprastas gyventojas parduoda savo butą ir nusiperką namą ar parduoda mašiną).

Antroji riba – įsigijus prekių iš ES už 14 000 Eur per kalendorinius metus.

Kaip minėjau anksčiau, pražiopsojus antrąją ribą pasekmės skaudesnės ir ilgalaikiškesnės. Ši riba žymi prekių įsigijimą iš ES (14 000 Eur), o jos terminas – kalendoriniai metai nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Naujais metais sumą pradedama skaičiuoti iš naujo. Viršijus nustatytą ribą, t. y. įsigijus prekių iš ES už 14 000 Eur per kalendorinius metus, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM einamus ir kitus metus nepriklausomai nuo to, ar buvo ir ar bus pasiekta 45 000 Eur apyvartos riba.

Jeigu šita riba viršyta 2020 m. lapkričio mėnesį, tai 2020 m. lapkritį (tą dalis, kai buvo viršyta), 2020 m. gruodį ir 2021 m. asmuo privalės būti įsiregistravęs PVM mokėtoju ir mokėti PVM.

Skaičiuojant iš kitų ES valstybių įsigytų prekių vertę, reikia atsižvelgti tik į tuos pirkimus, kurių pardavėjai yra ekonominę veiklą vykdantis ES juridiniai ar fiziniai asmenys, savo valstybėse įregistruoti arba privalantys įsiregistruoti PVM mokėtojais. T. y. atsižvelgiama į pirkimus iš kitų ES valstybių PVM mokėtojų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įmonės, ar fiziniai asmenys. Prekių pirkimą iš ES reikėtų suprasti ne tik kaip prekių, kurios skirtos parduoti, įsigijimą, bet ir įrengimų gamybai, kompiuterinės technikos veiklai ar net automobilio įsigijimą.

Apskaičiuojant ribą neįskaičiuojami prekių įsigijimai iš ES:

  • kurios kitoje ES valstybėje buvo apmokestintos taikant specialią apmokestinimo schemą (maržą) pvz., antikvariniai meno kūriniai;

  • kurioms, jeigu tokių prekių tiekimai vyktų Lietuvoje, būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas ar kurios būtų neapmokestinamos;

  • kurias tiekiant buvo taikoma speciali PVM apmokestinimo schema, ES šalyje nustatyta mažiems mokesčių mokėtojams;

  • kurias asmenys tiekė kaip savo turtą, jeigu tai nėra ekonominės veiklos vykdymas.

Tapimas PVM mokėtoju kai kuriems verslams smarkiai sumažina konkurencingumą ir natūraliai atsiranda noras skaidyti verslus, steigti kelias įmones ir taip apeiti šią prievolę. Labai svarbu atsiminti, kad tokios galimybės nėra. PVMĮ 71 straipsnio 7 dalyje yra pasakyta: Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą (45 000 Eur), neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.“

Jeigu vienas asmuo (nesvarbu, juridinis ar fizinis) kontroliuoja daugiau negu vieną įmonę (vienas arba su susijusiais asmeninis), tai visų įmonių ir jo paties apyvartos sumuojasi ir, bendrai sumai viršijus abi nustatytas ribas (tiek 45 000 Eur, tiek 14 000 Eur (PVMĮ 71(1) str. 6 d), visiems atsiranda prievolė mokėti PVM mokestį ir registruotis PVM mokėtojais.

Kitą įmonę kontroliuojančiu asmeniu laikomas asmuo:

  • kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajamų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti;

  • pats valdydamas ne mažiau kaip 10 proc., kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 proc.

  • turi teisę daryti įtaką kito asmens valdymui ir (arba) faktiškai kontroliuoja to asmens priimamus sprendimus.

Susijusiais asmenimis pagal PVMĮ laikomi „fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis“, kurie valdo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu turtas valdomas asmenine nuosavybes teise (atskirtas notariškai) nelaikoma, kad sutuoktiniai, sužadėtiniai ar sugyventiniai yra susiję asmenys.

Pavyzdžiui: 2020 m. įsteigta mažoji bendrija (MB), kuri turi du narius – Antaną (įnašo dalis 60 proc.) ir Bronių (įnašo dalis 40 proc.). Tačiau Antanas valdo 20 proc. UAB „X“ akcijų. Nors Antanui priklauso didžioji dalis įnašų į mažąją bendriją (viršija 50 proc.), bet UAB „X“ jam priklauso mažiau nei 50 proc., todėl įmonės nėra susijusios ir prievolės skaičiuoti PVM ribas bendrai nėra.

2019 m. įsteigtas UAB „A“ turi du akcininkus – Antaną (40 proc.) ir Bronių (60 proc.). Tačiau Broniaus žmona Onutė valdo 100 proc. akcijų UAB „X“ įmonėje. Onutė ir Bronius – susiję asmenys, valdantys turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kartu sudėjus jie kontroliuoja dvi įmones UAB „A“ ir UAB „X“ (abiejose valdo daugiau nei 50 proc.). Todėl apskaičiuojant PVM ribą būtina sumuoti abiejų įmonių apyvartas ir prekių įsigijimus iš ES, o viršijus nustatytą ribą atsiranda prievolė UAB „A“ ir UAB „X“ registruotis PVM mokėtojais.

UAB „A“ turi tris akcininkus, kurie atitinkamai valdo: Antanas – 35 proc., Bronius – 30 proc. ir Petras – 35 proc. akcijų. Bronius ir Antanas yra įmonės UAB „X“ akcininkai, kurioje jie atitinkamai turi Bronius – 15 proc., o Petras – 40 proc. akcijų. Bronius ir Petras kartu sudėjus kontroliuoja įmonę UAB „A“, t. y. valdo daugiau nei 50 proc. jos akcijų (65 proc.) ir kartu sudėjus kontroliuoja įmonę UAB „X“, kurioje valdo 55 proc. akcijų. Todėl skaičiuojant privalomo registravimosi PVM ribas sumuojamos įmonių UAB „A“ ir UAB „X“ apyvartos ir prekių įsigijimai iš ES.

Dažnai iškila klausimas, ar sumuojama, kai gyventojas vykdo veiklą (pavyzdžiui – IV) ir turi įmonę.

Įstatyme nurodyta, kad „Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats privalo….

Šiuo atveju, jeigu gyventojas vykdo individualią veiklą ir kontroliuoja tik vieną įmonę, tai jo veikla nėra sumuoja su įmonės veikla skaičiuojant PVM ribas.

Tačiau šita taisyklė netaikoma, jeigu asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų. Šiuo atveju sumuojami visi jo kontroliuojami asmenys ir jo paties veikla, nepriklausomai nuo veiklos formos.

Pavyzdžiui: Jonas turi vieną įmonę MB „X“ (yra vienintelis jos narys), kuri užsiima elektronine prekyba, ir kartu Jonas vykdo individualią veiklą pagal pažymą (teikia konsultacines paslaugas) bei jam priklauso 55 proc. UAB „Y“ akcijų. Jonas kontroliuoja kelias įmones ir vykdo individualią veiklą. Vadinasi, visi jo kontroliuojami asmenys MB „X“, UAB „Y“ ir jis pats, dirbdamas pagal IV, privalo sumuoti įmonių ir savo veiklą apskaičiuojant PVM ribą ir ją viršijus tiek MB „X“, tiek UAB „Y“, tiek pats Jonas, vykdydamas IV, privalo registruotis PVM mokėtojais.

Ši taisyklė gali būti labai skaudi, kai asmuo kontroliuoja kelias įmones, o viena iš jų – mažoji bendrija, iš kurios jis gauna atlygį pagal civilinę vadovavimo sutartį. Šiuo atveju, asmens gaunamas atlygis už vadovavimą yra sumuojamas kartu su visų įmonių apyvarta nustatant PVM ribą. O ją viršijus tiek įmonėms, tiek pačiam asmeniui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.

Ribų nustatymas, kada atsiranda prievolė skaičiuoti PVM ir registruotis PVM mokėtoju, kartu ir paprastas, ir painus. Tačiau tai – verslo pradžios namų darbai. Žinant šias ribas, galima pasikoreguoti kainodarą, o artėjant prie 14 000 Eur prekių įsigijimo iš ES per kalendorinius metus ribos visada galima pasidairyti tiekėjų Lietuvoje ar nukelti pirkimo sandorį į kitus metus.

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.