Pelnas (ne)lygus pelnui

Pelno mokestį mokėti reikia, net jei metai buvo nuostolingi. O kartais atvirkščiai – metai pelningi, o pelno mokesčio mokėti nereikia. Ir jokios buhalterio nekompetencijos ar klaidos čia nėra. Tai dažna ir reali situacija, susidaranti dėl finansinės ir mokestinės apskaitų skirtumų. Žinoti šiuos skirtumus privalu ir vadovui, kad galėtų įsivertini priimtų sprendimų įtaką pelno mokesčio dydžiui, t. y. vienų ar kitų įsigijimų realią kainą.

Lengviausiai suprantamas ir paprastai apskaičiuojamas veiklos (kartais vadinamas ir finansiniu) rezultatas. Iš pajamų atimamos sąnaudos ir gaunamas pelnas ar nuostolis.

Šis dydis įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje nusako, kiek įmonė uždirbo, ir yra apskaičiuojamas remiantis verslo apskaitos standartais (VAS) arba tarptautiniais verslo apskaitos standartais (TVAS). Viskas, kas yra pajamos, ir yra pajamos, o viskas, kas yra sąnaudos, ir yra sąnaudos. O štai pelno mokesčio įstatymas nustato savas taisykles. Šiuo momentu ir atsiranda mokestinis pelnas, kuris apskaičiuojamas tik siekiant nustatyti, kiek pelno mokesčio reikės mokėti.

Mokestinis pelnas – tai dydis, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis. Jį apskaičiuojant svarbu įsivertinti, kad:

• ne viskas, kas yra pajamos, ir yra pajamos;
• ne viskas, kas yra sąnaudos, ir yra sąnaudos;
• pajamų ir sąnaudų pripažinimo laikotarpiai gali skirtis. Apskaičiuojant finansinį rezultatą pajamos ar sąnaudos keliauja į vienus metus, o apskaičiuojant mokestinį pelną – į kitus metus.

Pelno mokesčio įstatyme pajamos skirstomos į apmokestinamas pajamas ir neapmokestinamas pajamas. Jau pats pavadinimas nurodo, kad nuo pirmųjų pelno mokestis yra skaičiuojamas, o nuo antrųjų – ne. Neapmokestinamos pajamos išvardintos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje, o dažniausiai sutinkamos iš jų yra netesybos (pvz., delspinigiai), praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai bei įmonės gautas žalos atlyginimas.

Sąnaudos Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ) skirstomos į tris grupes – leidžiamus atskaitymus, ribojamo dydžio atskaitymus ir neleidžiamus atskaitymus. Įstatymas nurodo, kad:

• vienomis sąnaudomis leidžiama mažinti mokestinį pelną;
• kitų sąnaudų dydžiai yra ribojami;
• yra sąnaudų, kurios nemažina mokestinio pelno.

Tačiau net jeigu įstatymas nurodo, kad atskaitymai neleidžiami ir mokestinio pelno susimažinti nepavyks, nereikia jų vengti. Kaip matysime, toliau visos sąnaudos (leidžiamos, ribojimo dydžio ir neleidžiamos) yra įprastos verslui ir būtinos, tik verslininkas turėtų įsivertinti, kad vienos jų įmonės pelno mokestį sumažins, o kitos – ne.

Leidžiami atskaitymai – tai visos faktiškai patirtos konkrečiai veiklai įprastos vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu įstatymas nenurodo kitaip.

Egzistuoja tik viena taisyklė, kas yra leidžiami atskaitymai – tai įprastinės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti. Autoservisui tai autodetalės, pramogų organizatoriui – fejerverkai, masažo salonui – aromatinės žvakės, kavinei – kava, o visiems bendrai – reklama, konsultacijos, patalpų nuoma ir t. t.

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – tai įmonės sąnaudos, kurių dydis pelno mokesčių tikslais yra ribojamas. T. y. pelno mokesčio įstatymas nurodo, kuri atskaitymų dalis apskaičiuojant pelno mokestį gali būti įtraukta į išlaidas, o kuri – ne. Ribojamo dydžio atskaitymų yra trylika ir jie išvardyti Pelno mokesčio įstatyme, tai:

• ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
• ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
• komandiruočių sąnaudos;
• reklamos sąnaudos;
• reprezentacijos sąnaudos (skirtos naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis užmegzti arba esamiems pagerinti);
• natūralios netekties sąnaudos (natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo, pardavimo ir pirkėjų užmaršumo parduotuvėje);
• PVM mokestis, jeigu įsigijimo (ir importo) PVM apskaičiuotas nuo įsigijimų, kurie priskiriami neleidžiamiems atskaitymams;
• beviltiškos skolos;
• išlaidos darbuotojų ir (ar) jų šeimos narių naudai, kurios nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas (neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu);
• specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
• suteikta parama;
• narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
• mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Šios sąnaudos mažina apmokestinamąjį pelną tik tada, kai atitinka nustatytus kriterijus ir dydžius. Likusi jų dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir (ar) gali persikelti į kitus mokestinius metus. Esant šio tipo sąnaudoms, reikia įsivertinti, kokius kriterijus jos turės atitikti ir kokį dydį bus galima atimti iš pajamų apskaičiuojant mokestinį pelną.

Pavyzdžiai

Apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų galima atimti tik 50 % reprezentacinių sąnaudų, tačiau įstatymas to visai neleidžia, jeigu reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos dėl susijusių asmenų. Jeigu pietaujama su verslo partneriais, tai 50 % šių išlaidų mažins mokestinį pelną, o jeigu su akcininkais ar seserinės įmonės vadovu, tokių pietų išlaidos apmokestinamo pelno nemažins, nors abu verslo pietūs yra būtini įmonės veiklai.

Įmonė prekiauja džiovintais vaisiais, prieskoniais. Saugojimo metu jie natūraliai praranda drėgmę ir tampa lengvesni – t. y. natūrali netektis. Nustačius natūralios netekties dydį, jis privalo būti palyginamas su įmonės pajamomis, nes pelno mokesčio įstatymas leidžia natūralios netekties sąnaudas, kurios neviršija 1 % įmonės pajamų dydžio. (Šviežių daržovių, vaisių, grybų ribojimas 3 %).

Beviltiškos skolos finansinėje apskaitoje turi būti pripažintos sąnaudomis, kai paaiškėja, kad skola nebus atgauta. Tai gali būti ir mėnuo nuo skolos atsiradimo (prekių pardavimo, paskolos suteikimo). Tačiau pelno mokesčio įstatymo atžvilgiu privalu išlaukti 12 mėnesių nuo skolos atsiradimo, turi būti surinkti reikiami dokumentai bei skola atitikti tam tikrus kriterijus. Tokioje situacijoje beviltiška skola vienais metais sumažins finansinį rezultatą, o kitais – mokestinį pelną.

Neleidžiami atskaitymai – tai tokios sąnaudos, kurios negali būti atskaitomos iš pajamų apskaičiuojant pelno mokestį. Tai gali būti svarbios ir būtinos verslui išlaidos, tačiau įstatymu priskirtos neleidžiamiems atskaitymams:

• PVM, mokamas į biudžetą;
• neatskaitomas PVM (pirkimo PVM, kurio negalima susigrąžinti iš biudžeto), jeigu apskaičiuotas nuo neleidžiamų atskaitymų;
• netesybos, baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos;
• vieneto padarytos žalos atlyginimas;
• parama, išskyrus PMĮ 28 str. nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams;
• išmokos, nepagrįstos PMĮ 31 str. 2 dalyje nustatytais įrodymais (dokumentais);
• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;
• kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ;
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai
• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
• sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėn., tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
• išmokos, neapmokestintos PMĮ 37 str. nustatyta tvarka (išmokos užsienio vienetams, nuo kurių turi būti išskaičiuojamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, bet tai nebuvo padaryta);
• lėšos, skirtos verslo ryšiams su vieneto darbuotojais, akcininkais, savininkais, kontroliuojančiais bei kontroliuojamaisiais vienetais ir kontroliuojančiais nuolatiniais gyventojais užmegzti ar pagerinti;
• sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
• neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;
• sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal PMĮ 381 str. nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis;
• leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse;
• sąnaudos, patirtos vykdant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius.

Dažniausiai versle pasitaikantys neleidžiami atskaitymai – tai baudos ir delspinigiai (pvz., apskaičiuoti delspinigiai už pavėluotai sumokėtus mokesčius), žalos atlyginimas, klaidų taisymas, išlaidos, kurių negalima pagrįsti dokumentais (vadovas sumokėjo už prekes ir pametė sąskaitą-faktūrą).

Įvertinus, kas yra leidžiami atskaitymai, koks jų dydis bus leidžiamas (arba neleidžiamas) nuo ribojamų dydžių atskaitymų ir kokiomis sąnaudomis nebus galima sumažinti mokestinio pelno (neleidžiami atskaitymai), mokestinis pelnas apskaičiuojamas dviem būdais. Abiem būdais rezultatas bus toks pats.

Mokestinis pelnas gali smarkiai skirtis nuo finansinio pelno, todėl vadovui tikslinga domėtis šio dydžio apskaičiavimu ir nepamiršti savo buhalterio paprašyti detalios pelno mokesčio apskaičiavimo ataskaitos. Dažna kuriozinė situacija, kai buhalteris neleidžia vienų ar kitų išlaidų, nes tai neleidžiami atskaitymai. Neleidžiami atskaitymai nėra draudžiami įstatymais, tik jie nesumažins mokestinio pelno. Vis dėlto derėtų nepamiršti ir pasidomėti, ar neatsiranda kitų mokestinių prievolių. Pavyzdžiui, vadovui nuolat pametant prekių įsigijimo dokumentus, šios išlaidos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą gali būti apmokestintos kaip darbo užmokestis, o visos išlaidos darbuotojų naudai, kurios apmokestinamos GPM mokesčiu, yra leidžiami atskaitymai. Painu? Verslo pradžioje tai perprasti gali būti nelengva, tačiau vėliau, kai vadovas domisi, tai tampa norma ir galimybe efektyviai įsivertinti vienų ar kitų išlaidų įtaką pelno mokesčiui.