Infliacijoje prarastos verslo lengvatos

Infliacija jau seniai apkramtė smulkiojo verslo lengvatas. Vis didesnė dalis jo atstovų privalo mokėti mokesčius, lygius stambių korporacijų, o įstatymų leidėjai apie galimybes padidinti lengvatas tyli. Infliacija ir įstatymuose nekeičiamos lengvatų ribos jau seniai iš smulkaus verslo atima konkurencingumą arba dar blogiau – stumia į šešėlį.

Beveik nebeliko galimybės dirbti neįsiregistravus PVM mokėtoju

Susidariusi situacija smulkųjį verslą smaugia kiekvieną dieną vis labiau. Beveik nebeliko galimybės dirbti neįsiregistravus PVM mokėtoju. Net vieno žmogaus verslui tenka mokėti PVM, jeigu tik jis nori oriai uždirbti. Riba, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju, buvo padidinta tik vieną kartą – nuo 100 000 Lt iki 150 000 Lt 2012-aisiais, praėjus dešimčiai metų po PVM įstatymo priėmimo (2002). Lietuvai įsivedus eurą, ši riba  buvo konvertuota į 45 000 Eur ir daugiau nejudinta; nors ES komisija ir leido Lietuvai riba pastumti iki 55 000 Eur dar 2020 metais, šis leidimas liko pamirštas.

Kad atsirastų prievolė mokėti PVM, 2012-aisiais smulkaus verslo apyvarta per mėnesį turėjo viršyti beveik šešis vidutinius darbo užmokesčius. Tais metais smulkusis verslas galėjo sukurti ne vieną darbo vietą ir nebijoti, kad bus priverstas registruotis PVM mokėtoju. Nuo 2012-ųjų iki 2022-ųjų vidutinis šalies darbo užmokestis padidėjo ne procentais, o kartais, t. y. stipriai išaugo pragyvenimo lygis. Šiandien turime situacija, kad jeigu verslo apyvarta per mėnesį viršija šiek tiek daugiau negu du vidutinius darbo užmokesčius, jau privaloma mokėti PVM. O apyvarta nėra pelnas. Apyvartą sudaro ne vien už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gautos pajamos, į ją įsiskaičiuoja ir visi mokesčiai bei patirtos išlaidos (sąnaudos). Tai yra jeigu smulkusis verslininkas, nepriklausomai nuo to, ar tai įmonė, ar individualią veikla vykdantis gyventojas, nori susikurti sau darbo vietą ir „į rankas“ uždirbti vidutinį šalies darbo užmokestį, jis jau savaime tampa PVM mokėtoju.

Prarandama galimybė mažesniu tarifu apmokestinti pelną

Antroji sparčiai tirpstanti riba – tai pelno mokesčio tarifo lengvata. Nedidelėms įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 300 000 Eur ir kurios turi mažiau nei 10 darbuotojų, taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas (visiems kitiems jis yra 15 proc.). Tai tris kartus mažesnė pelno mokesčio mokestinė našta nei stambiųjų įmonių. Deja, ši riba padidinta tik 2012 metais, kai nuo 500 000 Lt pakilo iki 1 000 000 Lt. Vienintelė korekcija buvo atlikta Lietuvai įsivedus eurą – suma konvertuota į eurus ir suapvalinta.

Jeigu, 2014 metais pasiekti 300 000 Eur apyvartą smulkioms įmonėms reikėjo pasistengti, o štai dabar išaugusios kainos šią ribą labai priartino. Praktiškai tik vieno ar kelių žmonių įmonės gali taikytis lengvatinį pelno mokesčio tarifą, o didžioji dalis mažų įmonių jau nebeatitinka lengvatos standartų ir praranda konkurencingumą prieš stambias korporacijas, kurios taikydamos įvairių projektų lengvatas pelno mokestį gali smarkiai susimažinti.

Dešimt metų nekeistos lengvatų ribos didina surenkamų mokesčių sumą, bet mažina smulkaus verslo konkurencingumą. Smulkusis verslas arba stabdo savo plėtrą, arba tyliai traukiasi į šešėlį. Šių ribų peržengimas ypač reikšmingas  smulkiems amatininkams, paslaugų teikėjams, kurių pirkėjai – paprasti gyventojai. Augant infliacijai, beveik kiekvienas pradedantis verslininkas taps PVM mokėtoju, beveik kiekviena įmonė privalės mokėti 15 proc. pelno mokesčio tarifą arba vis daugiau galvoti apie šešėlį ar veiklos atsisakymą, jeigu šios ribos nebus ženkliai padidintos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.