Seimui priėmus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tiek fiziniai (gyventojai), tiek juridiniai (įmonės) asmenys negalės atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu suma viršys 5000 Eur.
Įstatyme nustatyta riba tiesiogiai surišta su sandoriu:
- atsiskaitymai, kiti mokėjimai grynaisiais pinigais pagal sandorius galės būti atliekami, jeigu neviršys 5000 Eur ribos;
- bendra dalimis atliktų atsiskaitymų ar mokėjimų grynaisiais pinigais pagal sandorį suma turės būti sumuojama ir negalės viršyti 5000 Eur ribos;
- jeigu mokėjimai ar atsiskaitymai bus atliekami periodiškai pagal ilgalaikį ar neterminuotą sandorį, tai mokėjimų ar atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma taip pat turės būti sumuojama ir neviršyti įstatyme nustatytos 5000 Eur ribos;
- viršijus 5000 Eur sumą, likę mokėjimai turės būti atliekami negrynaisiais pinigais (pavedimu).
Įstatyme numatytas draudimas, kad sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, siekiant išvengti įstatymo numatytos ribos.
Vertinant šį draudimą, svarbu nepamiršti, jog sandorio sąvoka platesnė nei sutartis. Kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Sandoris – tai ir turto dovanojimas, testamentas, ir paprastas pieno nusipirkimas parduotuvėje.
„Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai.“ (LR CK 1.63)
„Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.“ (LR CK 6.154)
Šio įstatymo ribojimai nebus taikomi:
- kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai atsiskaitymai ar mokėjimai turi būti atliekami grynaisiais pinigais ar bendra jų suma gali būti kitokio dydžio nei 5000 Eur;
- kai atsiskaitymai grynaisiais pinigais atliekami per mokėjimo paslaugų tiekėjus ir užtikrinamas mokėtojo tapatybės nustatymas (pavyzdžiui, mokėjimas Pašto skyriuose);
- kai atsiskaityti negrynaisiais pinigais negalima dėl techninių kliūčių, o mokėjimą atlikti reikia nedelsiant. Šiuo atveju pinigus gavęs asmuo privalės per 10 dienų ne tik pateikti pranešimą Valstybinei mokesčių inspekcijai apie pinigų gavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorių šalių indentifikavimo duomenis;
- tiems sandoriams, kurie sudaryti iki įstatymo įsigaliojimo.
Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo nesilaikymas nepadarys sandorio niekinio ar negaliojančio, tačiau asmenys, atlikę pažeidimą, atsakys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, o kaip laikomasi šio įstatymo kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Nereikėtų atsipalaiduoti galvojant, kad aptariamo įstatymo nesilaikymas gali užtraukti tik baudą. Tai smarkiai apsunkins gyventojams turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių pagrindimą, o įmonėms grės būti įtrauktoms į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus.
Tiek įmonės, tiek gyventojai turėtų įsivertinti, kad įstatymas įsigalios gana greitai, nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos, ir suskubti sudaryti planuojamus sandorius iki šios datos. Kita vertus, spalio mėnesį galbūt stebėsime nekilnojamo ar registruoto turto sandorių sudarymo bumą.