Vieni mokesčiai gyventojui, kiti verslininkui. Ir visai nesvarbu, laikome save verslininkais ar ne. Mokesčių tikslais įmanoma tapti verslininku net neįregistravus veiklos ar neįsteigus įmonės. Taip atsitikus į valstybės biudžetą gali tekti atseikėti daug daugiau.
Įstatymuose verslininkas įvardytas kaip ekonominę veiklą vykdantis asmuo. Kas lemia, kad mokesčių tikslais galime būti laikomi ekonominę veiklą vykdančiais asmenimis? Mūsų istorija, veiksmų seka ir tikslai.
Ar asmuo laikomas vykdančiu ekonominę veiklą nusako trys požymiai, kurie privalo būti kartu:
- ekonominės naudos siekimas;
- tęstinumas;
- savarankiškumas.
Įstatymuose kalbama ne apie pelno uždirbimą, o apie ekonominės naudos siekimą. Tai apima visus veiksmus, atliekamus siekiant gauti naudos. Pavyzdžiui, reklamos užsakymą, prekių įsigijimą, klientų paiešką, namo remontą ir t. t.
Daugiausiai klausimų visad sukelia tęstinumo apibrėžimas. Nors sąvoka atrodo paprasta (besitęsiantys laike veiksmai), vis tik vieno ar kelių konkrečių atsakymų nėra. Tačiau yra logika ir praktikos suformuotos gairės.
Savarankiškumas nusako, ar asmuo veikė savarankiškai, prisiimdamas verslo rizikas.
Šiuos tris požymius lengviausia perprasti pažvelgus į kasdienybę.
Antanas pardavė savo senąjį butą, garažą ir sodo namelį, kad nusipirktų naujos statybos butą Vilniuje. Nepraėjus pusmečiui jis gavo svajonių darbą Klaipėdoje ir nusprendė išsikelti gyventi prie jūros. Pardavė butą Vilniuje ir įsigijo kitą Klaipėdoje.
Antanas veikė savarankiškai, matomas tęstinumas (įvykdytas ne vienas sandoris), bet… stinga ekonominės naudos siekimo. NT sandoriai įvyko dėl socialinių tikslų – geresnių namų ir pasikeitusios gyvenimo vietos (ką byloja Antano deklaruota gyvenamoji vieta). Taigi, galioja gyventojo NT pardavimo pajamų apmokestinimo taisyklė.
Petras kartkartėmis ką nors perka ir parduoda. Tai sklypą, tai garažą. Nedažnai. Keli sandoriai per metus ar rečiau. Jis nusipirko naujos statybos butą Kaune ir jį pardavė. Pats nuolat gyvena name užmiestyje.
Petras – ekonominę veiklą vykdantis gyventojas. Veikė savarankiškai, pardavimas ne pirmas, siekta ekonominės naudos (įsigydavo NT, norėdamas parduoti). Nuo naujos statybos buto pardavimo jam papildomai teks sumokėti PVM
Pirmosios istorijos herojus Antanas internete prekiauja batais. Kodėl jo buto pardavimas nebuvo traktuojamas kaip ekonominės veiklos sandoris?
Skirtingo pobūdžio sandoriai (veiklos) nesisumuoja. Vykdomai ekonominei veiklai (batų prekybai) galioja verslo mokesčiai, o parduodant asmens nekilnojamą turtą – NT pardavimo mokesčiai.
Petras turi gerą žoliapjovę. Retkarčiais savo sodų bendrijai nušienauja patvorius ir gauna atlygį. Daugiau niekam tokios paslaugos neteikia.
Kad Petras būtų laikomas verslininku mokesčių tikslais trūksta savarankiškumo. Jis neieško klientų, neprisiima jokios verslo rizikos. Pas jį ateina ir paprašo paslaugos. Taikoma paprasta paslaugų apmokestinimo taisyklė.
Broniaus draugai paprašė suprogramuoti tinklalapį ir jį prižiūrėti. Po kurio laiko Bronius pradėjo ieškoti klientų, skirti lėšų reklamai, t. y. siekti ekonominės naudos.
Bronius atitinka visus tris kriterijus, jam būtina įteisinti savo veiklą (pasirinkti individualią veiklą arba registruoti įmonę).
Onutė turi tris vaikus. Parduoda nemažai jų drabužėlių, žaislų, išaugtų batų.
Nors egzistuoja tęstinumas ir savarankiškumas, bet tokios ekonominės naudos, kuri būtina pagal įstatymą, čia nėra. Onutė specialiai nepirko batų, žaislų, turėdama tikslą jais prekiauti. Ji tiesiog parduoda savo šeimos turtą. Galioja turto pardavimo apmokestinimo taisyklė.
Violeta perka dėvėtus rūbus, atnaujina ir prekiauja jais socialiniuose tinkluose.
Violeta veikia savarankiškai, veikla tęstinė, siekiama ekonominės naudos. T. y. moteris įsigyja ir atnaujina drabužius, siekdama parduoti. Ji privalo įteisinti savo veiklą.
Broliai Vilius ir Paulius paveldėjo po nemažai hektarų žemės. Vilius savo žemę dalimis pardavė dviem pirkėjams (nieko papildomai nedarė, vieno pirkėjo visam sklypui surasti nepavyko). Paulius nusprendė pasielgti gudriau – pakeitė sklypo paskirtį, jį suskaidė ir pardavė kaip žemę statyboms.
Viliui teks susimokėti gyventojo mokesčius nuo NT pardavimo. Paulius siekė ekonominės naudos – keitė žemės paskirtį, todėl jis pripažįstamas ekonominę veiklą vykdančiu asmeniu ir jam į valstybės biudžetą teks sumokėti daug daugiau.
Tomas su Justu vykdo apdailos darbus įmonės UAB „Plyta“ objekte. Abu yra įregistravę individualią veiklą. Tomas teikia apdailos paslaugas fiziniams asmenims, kitoms įmonėms. UAB „Plyta“ objekte dirbs tik kelias savaites. Justas kitų užsakymų neturi arba turi labai mažai. Darbuojasi vien UAB „Plyta“ objektuose, įmonė aprūpina jį priemonėmis, vyras su jos atstovais derina savo darbo laiką ir atostogas.
Skirtingai nei Tomas, Justas neatitinka savarankiškumo sąlygos. Didelė rizika, jog patikrinimo metu bus pripažinta, kad jis – ne ekonominę veiklą vykdantis asmuo, o įmonės UAB „Plyta“ darbuotojas, ir bus priskaičiuoti mokesčiai, mokėtini nuo darbo užmokesčio.
Daug gyvenimo situacijų, daug variacijų. Tam tikrų niuansų galima nė nežinoti, bet nežinojimas nuo įstatymų neatleidžia, o įrodinėjimo našta tenka gyventojui. Prieš imantis vienos ar kitos veiklos protinga įvertinti, ar jau tapsi verslininku mokesčių tikslais, ar dar ne. Juk ypač virtuali erdvė suteikia neribotas galimybes pirkti, parduoti, suteikti paslaugas, ir beveik visi mes kartkartėmis atsiduriame arti ribos, kada galime tapti verslininkais mokesčių tikslais.