Paramos mokestinės lengvatos ir kaštai
Suteikti paramą – tai padaryti gerą darbą, padėti silpnesniems ar prisidėti prie kilnių idėjų. Vis daugiau įmonių pasirenka aukoti ir remti. Tik reikėtų nepamiršti, kad parama turi griežtas taisykles, suteikia lengvatų ir kartais gali kainuoti mokesčių.
Lietuvos Respublikos Paramos ir labdaros įstatyme yra įteisintos dvi sąvokos – „parama“ ir „labdara“. Savo tikslais jos labai panašios, bet skiriasi tuo, kas gali gauti ir kas – teikti.
Labdara
Labdaros gavėjais gali būti tik fiziniai asmenys, priskirti socialiai jautrioms grupėms. Teikti labdarą gali tik ne pelno siekiančio organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos bei centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ir pan., kai:
- labdaros teikimas yra numatytas šių organizacijų įstatuose, kanonuose, statutuose ar kituose veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
- pati labdarą teikianti organizacija turi paramos gavėjo statusą.
Net jeigu organizacija atitinka visus reikalavimus, ji negali teikti labdaros savo nariams ar darbuotojams.
Norint teikti labdarą, labai svarbu įsivertinti, kas gali ją gauti ir kas – teikti. Gavėjui ir teikėjui neatitinkant įstatymo nuostatų, fizinio asmens gauta labdara bus pripažįstama jo apmokestinamosioms pajamomis, t. y. teks sumokėti mokesčius.
Labdara skirta remti fiziniams asmenims. Organizacijoms remti skiriama parama.
Parama
Paramą gali gauti juridiniai asmenys, kurie yra ne pelno siekiančios organizacijos (bendruomenės, asociacijos ir kt.), turinčios paramos gavėjo statusą. Įstatyme prie paramos gavėjų priskiriami ir fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, tačiau juos remti gali tik fiziniai asmenys, skirdami savo gyventojų pajamų mokesčio 1,2 proc. (ar mažesnę) dalį.
Paramą gali teikti beveik kas tik nori – tiek įmonės, tiek gyventojai. Pasirinkus remti silpnesniuosius, prisidėti prie kilnių idėjų, reikėtų nepamiršti paramos teikimą lydinčių įstatymų reikalavimų.
Remiama organizacija privalo turėti paramos gavėjo statusą. Tai, kad įmonė yra ne pelno siekianti organizacija, savaime nereiškia, jog ji gali gauti paramą. Paramos gavėjo statusas suteikiamas ir gali būti prarandamas. Svarbus darbas – patikrinti, ar remiama organizacija yra paramos gavėja. Tai galima atlikti čia.
Parama gali būti suteikiama pinigais, daiktais (prekėmis) ir paslaugomis. Kokie dokumentai reikalingi? Reikėtų atsižvelgti į bendrą suteiktos paramos vertę (sumą):
- aukojant iki 1500 Eur paramos sutartis nėra būtina;
- kai parama siekia nuo 1500 Eur iki 14 500 Eur, užtenka paprastos rašytinės sutarties (galiojo iki 2024 spalio 23 d.);
- kai paramos suma 14 500 Eur ir didesnė, privalo būti sudaryta notarinė sutartis (galiojo iki 2024 spalio 23 d.);
- nuo 2024 spalio 24 d. kai parama siekia nuo 1500 Eur iki 100 000 Eur, užtenka paprastos rašytinės sutarties;
- nuo 2024 spalio 24 d. kai paramos dalykas yra nekilnojamas daiktas ir pramos suma 14 500 Eur ir didesnė, privalo būti sudaryta notarinė sutartis;
- nuo 2024 spalio 24 d. kai paramos suma 100 000 Eur ir didesnė, privalo būti sudaryta notarinė sutartis;
- iš vieno paramos teikėjo gauta parama per kalendorinius metus negali viršyti 250 MGL (beveik 14 000 Eur), jeigu parama suteikta grynaisiais pinigais (beje, įstatymai draudžia bet kokius sandorius grynaisiais pinigais, jeigu jie viršija 5000 Eur);
- paramos teikėjo reklamai paramos gavėjas gali skirti tik iki 10 proc. jo paaukotos sumos.
Kas atsitiks nesilaikant reikalavimų? Paramos teikėjas (įmonė) negalės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir susimažinti pelno mokesčio, o paramos gavėjui tai bus komercinės veiklos pajamos ir jam teks susimokėti pelno mokestį. Teisingi dokumentai lemia nemažai.
Aukojant daiktais (prekėmis) ar prisidedant darbais (paslaugomis) labai svarbus dokumentas yra prekių / paslaugų perdavimo aktas.
Parama ir pelno mokesčio lengvata
Paaukoti ir atlikti gerą darbą mus moko religijos, senolių išmintis bei visuomenė, tačiau skirti paramą skatina ir mokestinės lengvatos. Skiriant paramą galima susimažinti pelno mokestį.
Įmonės, turinčios teisę tik teikti paramą (t. y. neturinčios teisės gauti paramos), iš mokestinio pelno gali atimti dvigubą paramos sumą, bet atimamas dydis negali viršyti 40 proc. mokestinio pelno. Pelningos įmonės pelno mokestį susimažina, nuostolingos įmonės lengvatą praranda.
Įmonė apskaičiavo, kad jos mokestinis pelnas (dydis, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis) iki paramos suteikimo yra 20 000 Eur, suteikta parama – 3 000 Eur. Iš mokestinio pelno galima atimti dvigubą paramos sumą, bet ne daugiau nei 8 000 Eur (40 proc. taisyklė). Įmonė gali maksimaliai išnaudoti pelno mokesčio lengvatą ir susimažinti mokestinį pelną dviguba paramos suma.
Jeigu įmonės mokestinis pelnas (prieš atskaitant paramą) būtų 10 000 Eur, tai maksimali suma, kuria ji galėtų sumažinti mokestinį pelną – 4 000 Eur. Nors paramos suteikta 3 000 Eur, o padauginus iš dviejų išeitų 6 000 Eur, šiuo atveju iš mokestinio pelno galima atimti tik 4 000 Eur (ne daugiau nei 40 proc. pelno).
Jeigu įmonė nuostolinga, suteiktos paramos lengvata prarandama. Nuo pirmo euro ji tampa neleidžiamais atskaitymais (sąnaudomis, kurios nemažina mokestinio rezultato). Kas čia tokio, juk įmonė nuostolinga? Įmonės mokestiniai nuostoliai niekur nedingsta ir mažina ateities pelną (tai vadinama mokestinių nuostolių perkėlimu).
2024 metais įmonė apskaičiavo 5 000 Eur mokestinio nuostolio ir nemokėjo pelno mokesčio. 2025 metais ji uždirbo 7 000 Eur mokestinio pelno. Pasinaudojusi mokestinių nuostolių perkėlimu (kuris turi savo sąlygas ir ribojimus), įmonė 2025 metais apskaičiuos pelno mokestį tik nuo 2 000 Eur sumos (7 000 Eur – 5 000 Eur). Pelno mokestis bus 300 Eur.
Pateiktoje lentelėje įmonės mokestinis nuostolis 2 000 Eur, o suteikta parama 3 000 Eur. Skaičiuojant finansinį pelną įmonės rezultatas – 5 000 Eur nuostolis. Bet skaičiuojant mokestinį rezultatą nuostolis 2 000 Eur. Ateinančiais metais susimažinti savo mokestinį pelną ji galės tik dviem tūkstančiais eurų, t. y. suteikta parama nei einamaisiais, nei ateinančiais metais pelno mokesčio nemažins.
Įmonės skaičiuoja dviejų tipų pelnus. Pirmasis – finansinis, kuris parodo, koks įmonės rezultatas. Tačiau Pelno mokesčio įstatymas turi savas taisykles, vienas išlaidas leidžia, kitų ne, todėl atsiranda mokestinis pelnas, kuris skirtas pelno mokesčio dydžiui apskaičiuoti. Apie tai plačiau galima pasiskaityti čia.
Parama ir PVM
Kai parama suteikiama pinigais, papildomų kaštų neatsiranda, tačiau dažnai aukojama daiktais, padedama savo paslaugomis, ir toks paramos skyrimas įmonei papildomai kainuoja 21 proc. PVM (aktualu tik PVM mokėtojams).
Paramos skyrimas daiktais ar paslaugomis yra traktuojamas kaip suvartojimas privatiems poreikiams PVM tikslais. Kai įmonė nusiperka prekes ar paslaugas, susigrąžina jų PVM (pasinaudoja atskaita). Kad PVM susigrąžinimas būtų galimas, prekės ar paslaugos privalo būti sunaudotos PVM apmokestinamai veiklai (prekių pardavimui, produktų gamybai ar paslaugos teikimui) ir iš tos veiklos turi būti gaunamas atlygis. Jeigu paslaugos ar prekės atiduodamos neatlygintinai, o jų pirkimo PVM buvo susigrąžintas, atidavimo momentu įmonė privalo susimokėti PVM.
Trumpai tariant, paramos kaštai, kai parama teikiama ne pinigais, visada bus prekių ar paslaugų kaina su PVM.
Paramą teikiant daiktais (prekėmis), suvartojimo privatiems poreikiams taisyklė netaikoma, kai perduodamos nustatytos vertės prekės:
- kiekvienam konkrečiam paramos gavėjui suteiktų prekių vertė (be PVM) neviršija 145 Eur per mokestinį laikotarpį (metus);
- prekės perduodamos organizacijai, kuri teiks labdarą fiziniams asmenims, ir organizacija raštiškai įsipareigoja vienam fiziniam asmeniui atiduoti prekių už ne daugiau nei 75 Eur per kalendorinį mėnesį.
Kai parama teikiama paslaugomis, išimčių nėra. Apskaičiuoti ir sumokėti PVM teks nuo pirmo euro.
Atsiradus prievolei apskaičiuoti ir sumokėti PVM nuo paramai suteiktų prekių ar paslaugų, PVM skaičiuojamas nuo prekių ar paslaugų savikainos.
Ar dirbant nuostolingai arba turint labai mažą pelną reikėtų nustoti skirti paramą? Ar geriau neprisidėti prekėmis ir paslaugomis? Tikrai ne. Parama skiriama siekiant padėti silpnesniems, prisidėti prie idėjų, tai neatsiejama socialiai atsakingo verslo dalis. Tik svarbu žinoti paramos taisykles, teikiamas lengvatas ir papildomus kaštus.